Trisdešimt metų dializės ‒ vis dar tyrinėju gyvenimą

Persodintas inkstas neveikė taip, kaip norėjau, bet vis tiek sukėlė perversmą mano gyvenime. Aš esu Wojciechas Rosanowskis, nusprendęs gyventi visavertiškai.

Hemodializė man pradėta 1985 m. Tuo metu šis gydymo būdas Lenkijoje nebuvo toks paplitęs kaip dabar ir, nors mano būklė buvo sunki, dėl itin mažo vietų skaičiaus vos keliose klinikose man nebuvo lengva gauti teisę į dializę. Tačiau galiausiai šią teisę gavau, nes buvau jaunas ir turėjau 2 metų sūnų.

Mano gyvenimas smarkiai pasikeitė, viskas priklausė nuo gydymo, kuris kartais užimdavo iki 12 valandų per dieną. Bet nuo pat pradžių visada galėjau pasikliauti savo šeima ir draugais, todėl lengviau grįžau į normalų gyvenimą, net jei kartais dėl prastos mano sveikatos nukentėdavo santykiai šeimoje.

Pasigydžius metus man buvo pasiūlyta persodinti inkstą, tačiau, deja, tai nepadėjo. Vis dėlto tai buvo lūžio momentas mano gyvenime ‒ aš nusprendžiau daugiau sužinoti apie ligą ir laikytis gydytojo rekomendacijų.

Nepaisydamas apribojimų, nusprendžiau gyventi visavertiškai ir grįžti į darbą. Dializės terapijai nuolat tobulėjant ir atidarius naujų dializės klinikų, mano gyvenimas labai pagerėjo.

Jau praėjo 30 metų nuo to laiko, kai liga ir dializės terapija pakeitė mano gyvenimą. Bet aš vis tiek esu motyvuotas kovoti. Nuolat užsibrėžiu naujus tikslus ir labai noriu gyventi visavertiškai. Šimtu procentų aktyviai gyventi be apribojimų, padedant visiškai atsidavusių kartu su manimi kovojančių gydytojų ir slaugytojų komandai.